Kaskart pamačius kokią storą baidyklę ėdančią čipsus mane supykina.
„Norėčiau, kad visi žmonės būtų gražūs.“
Nežinau, vadinkit tai tuštybe arba durnumu, bet mane užknisa baisios mergos, statinės formos bobos ir kitos panašios nesąmonės.
Juokingiausias yra pareiškimas, kad vyrams patinka moteriškos moterys, „kai yra už ko paimt“, „vyrai – ne šunys, ant kaulų nepuola“. Ahahaaa, papasakok Kate Moss.
Taip, įspūdingo dydžio subinė tarp klubų, vos pralendančių pro duris parodo, kad jūs – nuostabi potenciali motina, gebėsianti nemirktelėjusi išgimdyti kokią armiją cyplių. Tik gaila, kad jų tėvas, atėjus draugams, kiš jus kur nors po lova ar į spintą (jeigu tilpsite), kad tik niekas nepamatytų.
Dar dėl moteriškų linijų. Norėčiau pakomentuoti mėgstamą rubensiškų gražuolių pareiškimą apie tai, kaip jos turi krūtinę, o„lentos“ yra nemoteriškos ir bla bla. Tai va, apsišikit galvas. Gerai, kai ta KRŪTINĖ yra nors truputį labiau atsikišus už PILVĄ. Nes paskendusi tarp lašiakų kalnų ir nesiskirianti nuo likusių gelbėjimosi ratų ji nieko NEVILIOJA.
Dabar argumentai apie sveikatą. Tai va, vadinti visas lieknas merginas anoreksikėm, bulimikėm, maniakėm, beprotėm irgi yra labai originalu. Aš nesakau, kad sirgti anoreksija yra gerai. Sirgti yra blogai. Kita vertus, siūlau atsižvelgti į tokią tiesą, kad apsirijimu ir nutukimu irgi sergama. Vis dėlto jau geriau, kai tau trūksta kokio tai vitamino, negu kai turi perteklių įvairiausių medžiagų, ypač riebalų (ir vitaminų tau vis tiek trūksta, nes ėdi šūdą). Viską reikia daryti su protu. Galima valgyti šokoladą ir bandelę, bet galima kartais ir vakarienei suvalgyti tik obuolį.
Juokingiausias įmanomas vaizdas pasaulyje yra kai pana ir bernas panašaus ūgio (arba panai apsiavus kablus jie tampa panašaus ūgio) ir pana sveria daugiau už jį. Ahahaha, omfg geras. Įsivaizduoju, kaip jai sušalus, bernas džentelmeniškai pasiūlo savo megztinį ir ji į jį vos sulenda. Dar gali ji pati pasiūlyti jam savo megztinį, kad būtų aukščiausia klasė. Jeigu jau esi mamačka, tai eik iki galo, lol. Nežinau, gal tai senamadiškas požiūris, bet man gražu, kai mergaitė yra mažesnė už savo draugą ir gali jaukiai prisiglausti, kai jai šalta, arba truputį pasistiebti, kai jie apsikabina. O ne priglausti savo „sūnų“prie gigantiškos krūtinės ir truputį padusinti.
Ai dar. Apie rūbus dabar. Tai va, jeigu norite būti storais, galite būti, bet malonėkite ir rūbus pirkti storiems žmonėms. Nes jei neįlendi net į L, tai nereikia pirkti M. Ir S nereikia. Reikia pirkti XL. Net jeigu extra-large skamba nemaloniai ir įžeidžiančiai. Nes niekas nežiūri į etiketę, visi žiūri į lašinius, iškritusius per kelnių viršų. Ir kai suplyšta kelnės, tai ne-sexy. O kitas kraštutinumas irgi geras. Kai esi stora ir vilki maišą, nereikia tikėtis, kad maiše viskas pasislepia. Jeigu tau krenta S dydžio rūbai – tikėtina, kad tu esi smilga, bet jeigu krenta XXL – aaa... ne. Atrodai durna ir tiek. Maišas nepadarys tavęs lieknos. Ėdimas mažesniais kiekiais – taip, maišas – ne.
Atrodo paprasta."
