Ar sunkus modelio darbas?

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

Ar sunkus modelio darbas?

Arba kitaip - 11 valandų darbo dėl 30min šou.

Taip jau nutiko, kad vakar teko paragauti modelio darbo. Aišku iš manęs supermodelis nedidelis, bet didesniam nei vietinės reikšmės renginiui su savo ūgiu tikau puikiausiai.

Taip jau susiklostė, kad dėka pažystamų ala priklausau vienai modelių agentūrai. Na manekenė iš manęs nekokia, bet vaikščiojimui ant podiumo sakė būsiu pats tas. 

Vejama smalsumo pasirašiau šiai avantiūrai. Kodėl gi nepabandžius, ko dar niekad nesu dariusi? (Tam dar  labai tiko mano moto, kuriuo vadovaujuosi nuo šių metų pradžios - "Don't be afraid to fail, be afraid not to try"). Taigi, sutikau ir laukiau "užsakymų". Na aišku prieš šį laukimą dar sekė vaikščiojimo apmokymas. Heh, ne taip viskas lengva, kaip atrodo per FashionTV. Paprastas ėjimas, o reikalauja tiek daug žinių, susikaupimo ir kūno kontroliavimo. Na bet intensyviai kelias savaites pasimokinus ir apšlifavus judesius šiek tiek pramokau ir jau nebežygiavau kaip dramblys.

Ir štai vieną dieną gaunu skambutį, kad tokia ir tokią dieną vyks renginys. Šuoliuoju i rūbų pasimatavimą, viskas praeina sklandžiai, gaunu gražią suknelę ir su džiaugmu (ir nerimu??) laukiu TOS dienos.

Na ir ji pagaliau ateina. Renginys turi būti 21h vakaro, bet dieną prieš gaunu skambutį, kad renkamės 10h ryto. Greitai mintyse perskaičiuoju, kad tai 11 valandų pasiruošimo. Šiek tiek keista, bet juk nieko nežinau, gal taip ir turi būti.

7.30h prabudus, greit susiruošiu ir lekiu ieškoti tos vietos, kur viskas vyks. Turiu tik adresą, miesto ne itin gerai pažystu, bet apytiksliai lyg ir žinau kur. Nei daug nei mažai, bet po geros valandos paieškų, kelių pakeistų autobusų, pasiklydimo, pastatų sumaišymo - aš jau vietoje. Įžengiu į vidų, o ten jau dabar verda darbas. 

Pasidedu daiktus, apsivelku specialų chalatą ir prisijungiu prie likusių 40 ar 50-ies modelių. Stilistais, kirpėjau ir makiažo meistrai turi darbo per akis - paruošti visus mus, na o mes sėdim, laukiam ir visaip kitaip stumiam laiką. 

Pirma visas padengė storu sluoksniu makiažo pagrindo (apie 11h ryto) ir tada prasidėjo laukimas ir stumdymasis, kas pirmas, nes iki 18h VISI turėjo būt paruošti. Lakavo nagus, darė makiažą ir šukuosenas. Užjaučiu vieną pagrindinę plaukų stilistę, kuri buvo atsakinga, už šukuosenas ir nuo ryto iki pat vakaro visus šukavo ir galo nesimatė. Vyriausiasis makiažo specialistas irgi niekam kitam makiažo nepatikėjo, tai pats dažė visas ir visus. Na, o mes sėdėjom koridoriuje, ramstėm sienas, plepėjom ir laukėm. Ilgai ir nuobodžiai...

Beja, turėjom ir vaikinų modelių. Ir jiems lakavo nagus (bespalviu nagu laku) ir pudravo ir dažė lūpdažiu.

Diena slinko lėtai.. vis besižvalgant į laikrodį ir laukiant savo eilės.

Kai 18h visi daugmaž buvop paruošti ir iki renginio liko 3h tada pirmą kartą pamatėm ir sužinojom kur eisim, kaip eisim, kur fotografuos, kur reiks sustoti. Apsirengėm rūbais, gavom batus (per mažus!!!) ir pradėjom generalinę repeticiją. 

Renginiui vis artėjant pagrindiniam mūsų stilistui nervai laikė vis mažiau ir mažiau, rėkė vis daugiau ir daugiau. Visi išsitempę (batai spaudžia) ir lekiam repetuoti ėjimo. Pasirodo reiks lipti laiptais. Man kaip pirmą kartą einant podiumu išvis kojos linko, širdis daužėsi, vis galvojau nukrisiu, užkliusiu ar kojos susipins...

Parepetavom ir štai prasideda renginys. Myliu tuos, kas sugalvojo apšvietimą. Jo dėka taip apspigina akis, kad du metrus į priekį nematai, bet ir gerai, nes tada atrodo, kad žingsniuoji vienas ir gali labiau atsipalaiduoti. 

Reziumė - nenukritau, nuo laiptų nenusiridenau, niekur neužkliuvau ir netgi patiko kai visi tik ir fotografuoja tave, bet nervų, tai tikrai nemažai susigadinau. Nuolatinė įtampa, pervargimas ir visą dieną sėdėjimas kaip ant adatų. Ir tai tebuvo, galima sakyti, vietinės reikšmės renginukas - Salonikų mados savaitė. O kai pagalvoju apie didžiuosius mados namus, kur viskas turi būti idealu...

Kol pats nepatiri ir matai tik gražiąją pusę - modelio darbas kone idealus. Dideli pinigai, nieko sunkaus  neveikimas, naujausi rūbai, dėmesys, buvimas madinguose žurnaluose, susipažinimas su garsiausiais dizaineriais, naujausių rūbų vilkjimas. Bet visas šitas gražus dalykas turi ir kitą, tą tikrąją pusę, kurios dauguma nemato ir net nežino kaip viskas vyksta. Tai daugybė nervų, nuolatinė įtampą ir dar kartą įtampa. Laukimas. Turi būt nusiteikęs praleisti visą dieną dėl 15 ar 20 min šou ir dviejų minučių pasirodymo ant scenos. 

Kiek darbo iš šalies (stilistų, makiažo meistrų, kirpėjų, fotografų ir kt.) turi būti idėta dėl tų kelių minučių ant podiumo.

Na bet kaip bebūtų ir kad ir kokia pavagusi buvau po visų 18h ant kojų ir dar gryžus namo vidury nakties šveičiau plaukus nuo kilogramo plaukų lako ir purkškiamų dažų, buvo smagu ir tikrai labai džiaugiuosi, kad galėjau išbandyti modelio darbą. Tik dabar realiai pačiupinėjusi visą šitą reikalą ir praleidusi 11h užkulisiuose pamačiau kiek iš tiesų yra vertos tos minutės ant podiumo ir kad visi deda viltis į tave - juk tu ir apsivilktas rūbas ir esi visas darbo vaisius į kurį buvo įdėta tiek pastangų.

Štai keletas akimirkų, kurias pavyko užfiksuoti telefonu. Laukiu nesulaukiu gerųjų nuotraukų :)) 

Mūsų grupės modeliai - nuotraukos surušiuotos pagal ėjimo eilę

Plaukų stilistai dažo plaukų ruožą raudonai užmovę maišą ant galvos

Na štai ir aš - žygiuoju apšviestą lempų ir tikiuosi neužkliūti už sėdinčiųjų kojų :)))