Summer
Maža, spalvota delninukė iš Zaros, raudona palaidinė ir vaikiškai išdykusių ir nerūpestingų spalvų šešėliai.. pradeda kvepėti vasara..
Vienas namuose
Iš tiesų gyvenimas be tėvų veža. Kai gyveni jau nebe tėvų namuose. Pats po truputi pradedi kurti savo nuosavą gyvenimą. Aišku gyvenant atskirai atsiranda ir keblumų, kartais juokingų. Pavyzdžiui sužinojau, kad yra ne tik mėsa generally, bet ir kiauliena, jautiena, aviena ir kt. Kad gaminti bendrai paėmus nėra taip sudėtinga ir baisu, kaip man atrodė paskutinius 23 metus. Prieskoniai tapo nebe kažkokiomis žolėmis, o normaliais priedais prie maisto. Seniau niekad neatkreipdavau dėmesio į skalbimo miltelių pasirinkimą prekybos centruose, o dabar norint nusipirkti susigriebi, kad vis dėlto nelabai ką teišmanai. Valikliai, plovikliai, skalbimo mašina su krūva mygtuku. O kaip išgauti tą nuostabų mamos troškintų kotletų skonį? Kodėl neįmanoma atgramdyti apkalkėjusio virdulio? Skambutis mamai. Juk jai tai lengvai pavykdavo. Hmm.. pasirodo reikia kelių šaukštų obuolių acto.
Laikui bėgant pamatai, kad purvinos grindys pačios neišsivalo, o virtuvė ir vonia po truputi pradeda prašytis tvarkos. Apskritai, namų erdvė iš mano kambario perauga į mano namus. Tuo pačiu tvarkymosi plotas padidėja vos ne keturgubai. Ir kas svarbiausia, pats nemėgsta susitvarkyti.
O dar koks džiaugsmas būdavo kai tėtukas paimdavo mano mašina pravėžinti ir pripildavo pilną baką benzino. Kartais pagalvojus norisi uždengti tą vis užsidegančią ir piniginės turinį naikinančią lemputę prie greičio spidometro.
Bet, mano manymu pagyventi atskirai labai sveika ir naudinga. Kartu ir smagu. Pirmus mėnesiu tai buvo kone po keletą atradimų kas dieną (ypač maisto gaminime ir namų ruošoje).
O dabar einu skambinti mamai ir aiškintis kaip pagaminti tuos skaniuosius kotletus, apie kuriuos pagalvojus, nutysta seilės :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
