Pirmą kartą po 16 metų (12 m. mokykla, 4 m. universitetas) rugsėjo 1-ąją sutikau namie, as usual day. Ir tiesa pasakius labai keista.. noriu vėl mokintis. Nes rugsėjo pirma būdavo tarsi startas naujiems siekiams, svajonėms, norams. Nuo rugsėjo pirmosios, kad ir kaip nenoromis (nors aš dažniausiai laukdavau jos. Juk nauji rūbai, daiktai, vasaros ispūdžiai.. kiek reikia visko parodyti ir pasigirti) tampi įspraustas į rutiną. Pamokos, paskaitos, popamokinė veikla, draugai, testai, egzaminai, kontroliniai, stresas, džiaugsmas ir daugybė kitų mielų dalykų, kurių pasigendi tik tada, kai visa tai baigiasi.
Tiesa, nors nuėjau miegoti tikrai vėlai, ilgai miegot negalėjau.. jau apie puse 10 galvoje pradėjo suktis įvairios mintys, tad pakilau iš lovos. Prisipjausčiau dideliausią lėkštę šviežių vaisių ir įsijungiau kompiuterį. Aišku Facebook'ą. Visur mirgėjo sveikinimai ir apgailestavimai rugsėjo pirmosios proga. Įsijungiau televizorių. Multikai. Nais. Gerą valandą sėdėjau ant žemės, valgydama vaisius, viena akim be tikslo naršydama Facebook'ą, kita žiūrėdama multikus. Atsibodo. Nutariau išsimaudyti. Baigėsi mano mėgstamas šampūnas. Dideliausia akiniai, paslepiantys nedažytas akis ir aš jau pakeliui į parduotuvę...
Mėgstamo šampūno neradau. Kitoje parduotuvėje irgi. Trečioje taip pat. Nesamonė. Velniop, nusipirkau pirmą pasitaikiusi po ranką.
Gryžau namo ir nusimaudžiau. Šampūno kvapas visai patiko. Išlindau ir vėl prisėdau prie kompiuterio. Vėl betikslis landžiojimas internete.
Nutariu, kad dar noriu valgyti. Sausų dietinių dribsnių su pienu (pieną reikia sunaudoti šiandien, nes šiandien paskutinė jo galiojimo diena). Prisipilu pilną bliudelį dribsnių su daaaug pieno. Pieno vis dar liko. Sumanau išplakti pieną ir užsipilti putų ant viršaus. Beplakant pusę pieno išlaistau, nes sumaišiau išjungimo mygtuką su MAX SPEED mygtuku. Iš paprasto neriebaus pietų, putų nėr. Reikejo plakti iš grietinėlės. Vargau bereikalo. O gal visgi ne. Prisidedu ledų. Išplaku. Beveik pieno kokteilis. Susiverčiu viską į bliudelį su sausais pusryčiais.
Sausi dietiniai pusryčiai staiga tapo kalorijų bombą su krūva ledų. Gryžtu prie kompiuterio, Facebook'o ir valgau. Per daug. Bet gaila išmesti. Suvalgau viską. Sprogstu. Kam tiek valgiau??
Susinervinu, kad persivalgiau jau nuo pat ryto. Nusprendžiu kitą dieną nesikelti taip anksti. Kuo vėliau atsikelsiu, tuo mažiau suvalgysiu (!). Vadinasi, ryt be 13h nekelsiu kojos iš lovos.
Dėl savo šitos idealios įdėjos, kurią sugalvojau nieko nepadedama nusprendžiu palepinti save ir nusilakuoti nagus. Kojų nagus nusprendžiu nusilakuoti barbiškai rūūūūūūžava. Spalva gaunasi tragiška. Prisiminiau, kodėl šitą nagų laką norėjau išmesti. Žiūriu į tragišką spalvą, bet visgi nusprendžiu taip palikti.
Dar liko pieno. Kad jo nereiktų išmesti, nusprendžiu išvirti bulvių košę. Jei netingėsiu.
Įsijungiau šios savaitės dainą žudikę "SEL - Laužau standartus". Repeat. Nusprendžių šią dieną aprašyti savo bloge. Klausau ir rašau. Klausau ir rašau.
Štai tokia ta mano rugsėjo pirmoji. Praėjo jos dar tik puse, bet ji man nepatinka. Jokio tikslo. Jokių pamokų, paskaitų. Magistras tik kitais metais. Laužau savo įsitikinimų standartus..
He.. pralinksmino įrašas facebook'e.
O moralas, tame, kad, su rugsėjo 1-ąja mielieji! Tiems, kam, ji mokslų pradžia - pasiekimų ir išminties. Tiems, kam ji įprasta diena - neapkerpykite.
P.S.
